Lietuvos bibliotekininkų draugijos suvažiavime

Sausio 19 d. vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos VIII-asis suvažiavimas, kuriame buvo priimta nauja draugijos įstatų redakcija ir išrinkta nauja draugijos Taryba.

Mūsų bibliotekai atstovavo LBD narės Gražina Augienė ir Irena Grigaliūnienė (nuotraukų galerijoje- foto nr.3)

Draugijos pirmininke išrinkta Alina Jaskūnienė, Birštono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.

Į Tarybą išrinkta šiaulietė Audronė Kiršinaitė, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Metodikos centro vedėja.

Naujai išrinkta taryba ir pirmininkė kartu dirbs 3 metus.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime gražių ir prasmingų darbų.

LBD VII-ojo suvažiavimo nuotraukos

Nuo mokslinių dokumentų prie tyrimo duomenų prieigos

Tradiciškai bibliotekos, aptarnaujančios mokslininkus, teikia jiems prieigą prie mokslinių publikacijų. Tai leidžia gerinti mokslinių tyrimų kokybę, plėtotis naujoms idėjoms, nes tyrėjai gali stebėti, kokie tyrimai jau atlikti, gretinti jų rezultatus. Tačiau šiandien to nepakanka. Dažnai norint atlikti lyginamuosius, ilgalaikio stebėjimo ir duomenų kaupimo reikalaujančius tyrimus reikia didelių duomenų masyvų. Apskritai, tyrėjo sukaupti duomenys, kurių pagrindu mokslininkas atlieka analizę ir daro išvadas, yra itin vertingi ir kitiems tyrinėtojams. Šiandien mokslinė veikla globalizuojasi - kuriamos tarptautinės mokslininkų komandos, sprendžiamos tarptautiniu mastu aktualios problemos, todėl tyrimo duomenų prieiga labai aktuali.

Norint ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti tyrimo duomenų prieigą tarptautiniu mastu 2006 m. buvo sukurta tarptautinė asociacija DataCite, kuri siekia palengvinti patikimų tyrimo duomenų identifikavimą ir prieigos prie jų užtikrinimą. Šiuo metu DataCite vienija 15 narių iš įvairių šalių. Net septyni iš jų - bibliotekos (nacionalinės, mokslinės, specialiosios). Taigi bibliotekos reformuoja savo požiūrį į mokslininkų aptarnavimą. DataCite naudingas bibliotekoms ir tuo, kad čia ieškoma geriausių sprendimų, gairių, kaip aptarnauti mokslininkus teikiant prieigą prie tyrimo duomenų.

Parengta pagal:

http://bukbibliotekininku.blogspot.com/

BRASE, Jan; FARQUHAR, Adam. Access to research data. Iš D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2011, vol. 7, no. 1/2 [2011 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/january11/brase/01brase.html

Skaitomiausių knygų TOP 10

Visi mėgstame skaityti geras knygas, tačiau ar galėtumėte išvardyti 10 skaitomiausių pasaulio knygų? Per paskutinį pusę šimtą metų buvo išleista tūkstančiai knygų, tačiau tik keletas tapo populiariausiomis ir skaitytojų mėgstamiausiomis.

Šiame sąraše – 10 skaitomiausių pastarųjų 50-ies metų knygų. Skaičiai rodo knygų egzempliorių ir pardavimus, tačiau ne knygų perskaitymo skaičių. Yra keletas knygų, kurios buvo atspausdintos daugiau egzempliorių nei šios, tačiau jos nebuvo parduotos, o tai reiškia, kad nebuvo ir perskaitytos.

10 vieta. Anne Frank „Anne Frank dienoraštis“ 27 mln. kopijų. Tai anglų kalba rašytas jaunos merginos dienoraštis, paremtas Anne Frank, kuri dvejus metus su šeima slapstėsi, kol naciai buvo okupavę Nyderlandus. Šiandien knyga yra laikoma vienu svarbiausių tekstų apie XX amžių.

9 vieta. Napoleon Hill „Mąstyk ir būk turtingas“, 30 mln. kopijų. Tai motyvacinė knyga, asmeninio tobulėjimo romanas, įkvėptas pasiūlymo, kurį N.Hill priėmė iš škotų kilmės amerikiečio milijardieriaus Andrew Carnegie.

8 vieta. Margaret Mitchell. „Vėjo nublokšti“, 33 mln. kopijų. Romantiška drama pasakoja apie Džordžijos valstijoje Amerikos civilinio karo metu gyvenusią airių imigranto plantacijų savininko dukterį Scarlett O’Hara. Romanas buvo apdovanotas Pulitzerio premija, vėliau sukurtas filmas tokiu pat pavadinimu, laimėjęs Academy Award.

7 vieta. Stephenie Meyer „Saulėlydis“, 43 mln. kopijų. „Saulėlydis“ yra pirmoji iš S.Meyer parašytos knygų serijos. Istorija pasakoja apie merginą, įsimylinčią vampyrą, taigi kūrinyje netrūksta romantikos ir veiksmo. Ji sako: „Pirma, jis buvo vampyras. Antra, jis troško mano kraujo. Trečia, aš buvau neprognozuojamai jį įsimylėjusi.“

6 vieta. Dan Brown „Da Vinčio kodas“, 57 mln. kopijų. „Da Vinčio kodas“ yra išgalvotas amerikiečių autoriaus Dan Brown romanas, pasakojantis apie Roberto Langdono tyrimą dėl žmogžudystės Luvro muziejuje Paryžiuje. Jis atranda intriguojančią galimybę, kad Jėzus Kristus galėjo būti susituokęs su Mary Magdalene ir turėjo su ja vaiką. Pagal knygą buvo pastatytas filmas su Tomu Hanksu.

5 vieta. Paulo Coelho „Alchemikas“, 65 mln. kopijų. „Alchemikas: buvo išleistas 1987 m. ir tapo brazilų bestseleriu, kurio visame pasaulyje parduota per 65 mln. kopijų – tai viena geriausiai parduodamų knygų per visą istoriją. „Alchemikas“ buvo išverstas į daugiau nei 67 kalbas ir laimėjo Pasaulio Guinesso rekordą, kaip į daugiausiai kalbų išversta dar gyvo autoriaus knyga.

4 vieta. J.R.R.Tolkien „Žiedų valdovas“, 103 mln. kopijų. Tai epinė fantastinė istorija, parašyta psichologo J.R.R.Tolkien. Romanas prasidėjo anksčiau, mažiau komplikuotoje knygoje vaikams „The Hobbit“, tačiau vėliau išsivystė į didesnį darbą. Pagal „Žiedų valdovą“ buvo pastatyta filmų trilogija.

3 vieta. J.K.Rowling „Harry Potter“, 400 mln. kopijų. Harrio Potterio knygų seriją sudaro septyni fantastiniai romanai, pagal daugelį jų pastatyti filmai. Ir vaikai ir suaugusieji susižavėjo šiuo britų rašytojos sukurtu išgalvotu herojumi ir negali nustoti laukti daugiau jo nuotykių.

2 vieta. Mao Dzedunas „Mao Dzeduno darbo citatos“, 820 mln. kopijų. Ši knyga, kitaip vadinama Mao Dzeduno „mažąja raudonąja knygele“, kurioje jis pats aiškino kinams komunistų partijos ideologiją.

1 vieta. Biblija, 3,9 mlrd. kopijų. Biblija vis dar skaitomiausių knygų viršūnėje. Senasis Testamentas buvo parašytas hebrajų kalba, o Naujasis Testamentas buvo parašytas graikiškai. Biblija išversta į mažiausiai 2 tūkst. 400 kalbų iš 6 tūkst. 900 pasaulyje egzistuojančių kalbų. Tarp jų 680 Afrikos, 590 Azijos, 420 Okeanijos, 420 Lotynų Amerikos ir Karibų, 210 Europos ir 75 Šiaurės Amerikos kalbų.

*********

„Unesco“ sudarė į užsienio kalbas dažniausiai verčiamų autorių dešimtuką. Jo viršūnėje – detektyvų karalienė Agatha Christie, antras – Jules Verne, trečias – William Shakespeare. Vėliau sąrašą papildo Enidas Blytonas, Vladimiras Leninas, Barbara Cartland, Danielle Steel, Hansas Christinas Andersenas, Stepchenas Kingas ir Jakobas Grimmas.

Parengta pagal:

Pinigų Karta (Šaltinis: Squidoo)


Pažymėtas knygas galite rasti mūsų bibliotekoje ir dar kartą perskaityti.

Akcija „Domiesi gimine? Ieškok internete!”

Domitės savo šaknimis, giminės istorija ir kilme? Norite susirasti giminaitį ar pažįstamą Lietuvoje bei užsienyje? Nežinote kaip? Ateikite į savo artimiausią viešąją biblioteką šių metų sausio 11 ir 18 d. 13 val.!

Pagrindinis akcijos „Domiesi gimine“ tikslas – pažintis su paieškos sistemomis ir duomenų bazėmis, mokymas naršyti, naudotis paieška, ieškoti informacijos, bendrauti internete. Papildoma informacijos analizė parodė, kad daugeliui žmonių, ypač vyresnio amžiaus, rūpi ne tik savo giminė, bet ir galimybė rasti savo jaunystės pažįstamus, draugus, bendramokslius – apie tai taip pat bus kalbama tiesioginių transliacijų metu.

Tiesioginės transliacijos internetu
Transliacijas galite stebėti savo viešojoje bibliotekoje šių metų sausio 11 ir 18 d. 13 val. Pirmoji, sausio 11 d., transliacija skirta pažinčiai su paieška internete, istorijos šaltiniais ir archyvais internete, socialiniais tinklapiais. O sausio 18 d. sužinosite apie genealogijos šaltinius internete, kaip sudaryti giminės medį, išgirsite bajorų istorijas.

Transliacijų metu turėsite galimybę užduoti specialistams klausimus ir čia pat sulaukti atsakymo arba rasti atsakymą vėliau svetainėje www.esenjoras.lt .

Istorijų konkursas

Akciją pratęs rašinių konkursas portale „Delfi.lt“ – nuo sausio 25 d. iki vasario 7 d. lauksime Jūsų istorijų apie paieškų rezultatus, įvykusius ar suplanuotus susitikimus su seniai matytais bičiuliais, giminės medžio suteiktas žinias apie savo kilmę, interneto vaidmenį ieškant informacijos apie giminaičius ar domintis genealogija. Komisijos atrinktas istorijas skelbsime portale „Delfi.lt“, o geriausiųjų autorius ir daugiausiai lankytojų pritraukusias bibliotekas apdovanosime rėmėjų įsteigtais prizais.

2011 metai- Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai

2011-uosius Seimas paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Minėsime Lietuvai reikšmingas istorines sukaktis: Laisvės gynėjų dienos 20-metį (atmindami 1991 m. sausio, gegužės, liepos, rugpjūčio mėn. Laisvės aukas), didžiųjų trėmimų pradžios (1941 m. birželio 14–18 d.) ir Lietuvos žydų holokausto 70-metį, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį.

1991-ųjų sausio 13-oji – tai ne tik Lietuvos pergalė prieš sovietinę agresiją, bet ir visos Europos pergalė mūšyje už Tautų laisvę. Siekdamas įprasminti šios reikšmingos Lietuvai ir pasauliui istorinės datos sukaktį, Seimas, bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis, rengiasi įvairiems minėjimams, susitikimams, akcijoms. Daugelio renginių tikslas – istorinės atminties išsaugojimas, todėl bus stengiamasi surinkti kuo daugiau vaizdo medžiagos, užrašyti kuo daugiau prisiminimų ar liudijimų.

Jau veikia Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimui skirta interneto svetainė http://sausio13.lrs.lt, skirta paliudyti 1991 m. Lietuvos žmonių kovos už Laisvę ir Nepriklausomybę lemiamas akimirkas, kurios parodė ryžtingą Tautos apsisprendimą gyventi nepriklausomoje valstybėje.

Svetainėje pateikiama nuolat atnaujinama Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo „Mūšis už tautų Laisvę“ programa. Pristatomi ir anonsuojami visoje Lietuvoje, Lietuvos atstovybėse užsienyje organizuojami renginiai.

Svetainėje pagerbiamas per tragiškus Sausio įvykius žuvusių 14 Laisvės gynėjų atminimas, skelbiama 1991 m. sausio lemtingų dienų istorinė medžiaga: liudytojų prisiminimai, nuotraukos, vaizdo kronika, Lietuvos parlamento dokumentai.

Interneto tinklalapio lankytojai taip pat ras 2011 m. Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų ženklą-logotipą „Laisvės liepsna“ (autorius – Lietuvos kariuomenės Heraldikos skyriaus vedėjas Giedrius Reimeris), kurį galima atsisiųsti. Šį Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos patvirtintą logotipą nuo 2011 m. sausio 1 d. galima naudoti institucijų dokumentų blankuose ir interneto svetainėse.

Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės šįmet bus minimos daugybe renginių, prasidėsiančių 2011 m. sausio 6-ąją ir truksiančių iki sausio 17 dienos.


Šiaulių kultūros centro renginiai, skirti Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, 20-mečiui paminėti: (Sausio 13 d. ketvirtadienis)

13 val. moksleivių ir politikų diskusija ,,Pilietiškumas ir aš''. Savivaldybės posėdžių salė.

14 val. moksleivių organizuojama šiauliečių eisena. Viešbutis ,,Šiauliai'' - laikrodis ,,Gaidys'' - Didždvario gimnazija'' - Kaštonų alėja - prisikėlimo aikštė - Savivaldybės skveras.

14.40 val. moksleivių akcija ,,Mes už laisvę''. Savivaldybės skveras.

15 val. iškilmingas renginys ,,Žodis laisvei''. Prie Savivaldybės pastato.

15.30 val. kareiviška košė ir arbata, tautiniai šokiai. Savivaldybės skveras.

17.00 val. Šv. Mišios. Šiaulių katedra, Aušros takas 3

18.00 val. Tado Žukausko oratorija GYAS, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Dalyvauja: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Šiaulių kultūros centro jaunimo kamerinis choras „Atžalynas“, ŠU studentų mišrusis choras „Studium“, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Šiaulių kamerinis orkestras, Šiaulių bigbendas, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, aktorius Sigitas Jakubauskas, pulkininkas Antanas Kliunka, dirigentė Jurgita Juozūnienė. Koncertų salė „Saulė“, Tilžės g. 140

18.00 val. renginys „Laisvės keliu“. Koncertuos Šiaulių kultūros centro mišrusis choras „Šarma“ (vad. Z. Kosmauskienė), vyks spaudinių paroda „Laisvės troškimas nebus nugalėtas“. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyrius ir Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filialas, Energetikų g. 7


Mūsų bibliotekoje galite paskaityti šias knygas apie 1991m sausio 13-osios įvykius ir jos didvyrius.

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.